bėdavojimas — ×bėdavojimas sm. (1) K, bė̃davojimas (1), bė̃davojimos ind. → bėdavoti 1: Neišpasakytas jos bėdavojimas Gs. Atstok su savo bė̃davojimu Rdm. | refl.: Ans vienais bė̃davojimos eina Vvr. 2. KII47 kankinimas … Dictionary of the Lithuanian Language
bėdavotojas — ×bėdavotojas ( is K), a smob. (1) 1. kas bėdavoja, nuolat dejuoja: Jo pati tokia bėdavotoja – neturi nė galo bėdavoti Jnšk. 2. KII47 kankintojas … Dictionary of the Lithuanian Language
išbėdavoti — ×išbėdavoti tr. bėdavojant išsakyti: Neišpasakoja, neišbė̃davoja savo vargų Gs. | refl. tr.: Ką čia kelmo beišsibė̃davosi! Grg. bėdavoti; išbėdavoti; nubėdavoti; pabėdavoti; pribėdavoti; subėdavoti … Dictionary of the Lithuanian Language
nubėdavoti — ×nubėdavoti 1. tr. bėdavojant nupasakoti: Nubėdavojo savo bėdas senelis Ds. | refl.: Tai jis man visai nusibėdavojo, ka nekas jam tę Alk. 2. refl. suvargti: Jis visai nusibėdavojęs Lel. bėdavoti; išbėdavoti; nubėdavoti; pa … Dictionary of the Lithuanian Language
pabėdavoti — ×pabėdavoti intr. Dkš padejuoti, pasiskųsti: Pasiskundžiau, pabė̃davojau, i davė žmogus Gs. | refl.: Ans pasibė̃davojo pritrūkęs duonos Grg. bėdavoti; išbėdavoti; nubėdavoti; pabėdavoti; pribėdavoti; subėdavoti … Dictionary of the Lithuanian Language
pribėdavoti — ×pribėdavoti intr. pridejuoti, prisiskųsti: Kiek ji, mergaitė, nepribėdavojo, kiek neprilakstė Srv. | refl.: Tai dar prisverksi, prisbėdavosi, kap mano valioj būsi TDrIV15(Rod). bėdavoti; išbėdavoti; nubėdavoti; pabėdavoti; pribėdavoti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
subėdavoti — ×subėdavoti tr. K sumušti: Sakė jam, jei jis nešnekėsiąs, tai jis jį skaudžiai subėdavosiąs Sch194. bėdavoti; išbėdavoti; nubėdavoti; pabėdavoti; pribėdavoti; subėdavoti … Dictionary of the Lithuanian Language
